1. Įvadas ir apžvalga (5-6 psl.): pradėkite nuo įvado ir apžvalgos skyrių, kad pamatytumėte EIC tikslus, pagrindinius veiklos rodiklius ir 2024 m. darbo programos metmenis. Tai suteiks kontekstą likusiai dokumento daliai.
2. EIC Pathfinder (22–49 psl.): Jei domitės pažangiais tyrimais, galinčiais sukurti pažangias technologijas, EIC Pathfinder skyrius yra būtinas. Ji apima EIC Pathfinder Open ir Pathfinder iššūkius, pateikia įžvalgų apie remiamų projektų tipus, paraiškų teikimo kriterijus ir teikiamą paramą.
3. EIC Transition (49–60 psl.): Tiems, kurie nori pažangias technologijas paversti tinkamomis naujovėmis, EIC Transition skyrius yra labai aktualus. Jame išsamiai aprašoma pagalba, kaip šias technologijas priartinti prie pasirengimo rinkai.
4. EIC Accelerator (60–96 psl.): Jei orientuojatės į pradedančias įmones arba MVĮ, turinčias novatoriškas technologijas, paruoštas didinti, EIC Accelerator skyrius yra labai svarbus. Jame pateikiama informacija apie tai, kaip EIC remia rinką kuriančias inovacijas, įskaitant finansavimo ir investicijų detales.
5. EIC verslo pagreitinimo paslaugos (96–100 psl.): Šis skyrius naudingas norint suprasti papildomą EIC teikiamą paramą, įskaitant instruktavimą, kuravimą ir tinklų kūrimo galimybes.
6. EIC prizai (100-113 psl.): Šioje dalyje detalizuojami įvairūs inovacijų prizai, suteikiantys galimybę gauti papildomą pripažinimą ir finansavimą.
7. Žodynėlis (16 psl., 806-835): Galiausiai žodynėlyje pateikiami aiškūs visame dokumente vartojamų terminų ir sąvokų apibrėžimai, užtikrinantys visapusišką turinio supratimą.

Kiekvienoje iš šių skilčių pateikiamos unikalios įžvalgos ir informacija, atsižvelgiant į jūsų konkrečius pomėgius, nesvarbu, ar tai giliųjų technologijų tyrimai, technologijų perkėlimas į rinką, novatoriškų startuolių mastas, ar platesnės EIC ekosistemos supratimas.

1. Konkretūs tikslai: Kiekvienas EIC iššūkis turi atskirą tikslą, sprendžiantį svarbias visuomenines, aplinkos ar ekonomines problemas. Šie tikslai suformuluoti atsižvelgiant į jų potencialą sukurti reikšmingą poveikį ir skatinti novatoriškas naujoves.
2. Tikslinės tyrimų sritys: iššūkiai yra suderinti su konkrečiomis tyrimų sritimis, kurioms reikalingi nauji metodai ir novatoriški sprendimai. Šios sritys kruopščiai parenkamos atsižvelgiant į esamas technologines spragas ir ateities potencialą.
3. Tarpdisciplininis požiūris: iššūkiai skatina taikyti tarpdisciplininį požiūrį, derinant skirtingų mokslo ir technologijų sričių žinias. Tai būtina norint išspręsti sudėtingas problemas, kurių negalima išspręsti naudojant vieną discipliną.
4. Finansavimas ir parama: EIC skiria didelį finansavimą ir paramą atrinktiems projektams. Tai apima finansinę paramą mokslinių tyrimų veiklai, taip pat prieigą prie įvairių inovacijų paramos paslaugų ir tinklų kūrimo galimybių.
5. Bendradarbiavimas ir konsorciumai: Pareiškėjai dažnai skatinami burtis į konsorciumus, suburiančius įvairias komandas iš akademinės bendruomenės, pramonės ir kitų sektorių. Šis bendradarbiavimo metodas yra labai svarbus skatinant naujoves ir užtikrinant mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymą.
6. Tikėtini rezultatai: EIC iššūkiais siekiama apčiuopiamų, didelio poveikio rezultatų, kurie gali lemti proveržius atitinkamose srityse. Tai galėtų apimti naujų technologijų, procesų ar produktų, galinčių duoti didelę visuomeninę ar ekonominę naudą, kūrimą.
7. Paraiškų teikimo ir vertinimo procesas: Iššūkiams taikomas specifinis paraiškų teikimo procesas, kai pasiūlymai vertinami atsižvelgiant į jų inovacinį potencialą, komandos pajėgumą ir galimą projekto poveikį.
8. Ilgalaikė vizija: Be tiesioginių mokslinių tyrimų tikslų, iššūkiai yra platesnės EIC vizijos, kuria siekiama skatinti gyvybingą Europos inovacijų ekosistemą ir išlaikyti Europos konkurencinį pranašumą strateginiuose technologijų sektoriuose, dalis.

Šie iššūkiai suteikia galimybę tyrėjams ir novatoriams prisidėti prie transformuojančių projektų, galinčių turėti plataus poveikio.

1. Į žmogų orientuotas generuojamas dirbtinis intelektas, pagamintas Europoje: Šis iššūkis pabrėžia dirbtinio intelekto technologijų, kurios teikia pirmenybę etiniams sumetimams ir į žmogų orientuotiems principams, kūrimui, užtikrinant, kad dirbtinio intelekto plėtra atitiktų Europos vertybes ir standartus.
2. Virtualių pasaulių ir išplėstinės sąveikos įgalinimas didelio poveikio programose, siekiant paremti pramonės 5.0 įgyvendinimą: Šiuo iššūkiu siekiama tobulinti technologijas virtualioje ir papildytoje realybėje, prisidedant prie 5.0 pramonės evoliucijos. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas programoms, kurios gali turėti didelį poveikį įvairiems sektoriams, įskaitant gamybą, sveikatos priežiūrą ir švietimą.
3. „Smart Edge“ ir „Quantum Technology“ komponentų įjungimas: Šis iššūkis yra sutelktas į pažangių technologijų kūrimą krašto kompiuterijos ir kvantinio skaičiavimo srityje. Juo siekiama skatinti naujoves, kurios gali padidinti skaičiavimo galią ir efektyvumą, ypač programose, kurioms reikalingas greitas duomenų apdorojimas ir analizė.
4. Maistas iš tikslios fermentacijos ir dumblių: Čia pagrindinis dėmesys skiriamas novatoriškiems maisto gamybos metodams, ypač naudojant tikslią fermentaciją ir dumblių pagrindu sukurtas sistemas. Šis iššūkis sprendžia tvarių ir keičiamų maisto gamybos metodų poreikį, kuris yra labai svarbus siekiant patenkinti pasaulinę maisto paklausą ir sumažinti poveikį aplinkai.
5. Monokloniniais antikūnais pagrįsta terapija, skirta naujiems naujų virusų variantams: Šis iššūkis yra biomedicinos srityje, ypač monokloninių antikūnų gydymo būdų, skirtų naujoms virusinėms ligoms, kūrimas. Juo siekiama paspartinti veiksmingų gydymo būdų, skirtų kovai su naujais virusų variantais, kūrimą, didinant pasirengimą pandemijai ir reagavimą.
6. Atsinaujinantys energijos šaltiniai ir visa jų vertės grandinė, įskaitant medžiagų kūrimą ir komponentų perdirbimą: Šis iššūkis sutelktas į visą atsinaujinančios energijos vertės grandinę nuo medžiagų kūrimo iki komponentų perdirbimo. Juo siekiama skatinti inovacijas, kurios gali pagerinti atsinaujinančių energijos šaltinių efektyvumą, tvarumą ir mastelio keitimą.

Kiekvienas iš šių iššūkių yra skirtas spręsti svarbias sritis, kuriose inovacijos gali turėti didelį poveikį visuomenei, aplinkai ir ekonomikai.

Fonas ir taikymo sritis

• Generatyvaus AI kilimas: pripažįsta reikšmingą dirbtinio intelekto pažangą, kuri padidina žmogaus gebėjimus, gali padidinti produktyvumą įvairiuose sektoriuose ir paskatinti socialinius bei ekonominius pokyčius.
• Žmogaus ir kompiuterio sąveikos revoliucija: pabrėžia generatyvaus AI potencialą sukurti intuityvesnę, pokalbio ir prisitaikymo patirtį.
• Dabartiniai apribojimai: pripažįsta, kad dabartiniai generaciniai AI modeliai veikia labiau numatydami, o ne į supratimą ir kad jų galimybės ir rizika dar nėra visiškai žinomos.

Konkretūs tikslai

• Vystymosi tikslai: Iššūkiu siekiama paremti:
  • Pagrindo kalba ir multimodaliniai „pasienio“ modeliai: Tikimasi, kad jie veiks lygiaverčiai arba geriau nei dabartiniai modernūs dideli generaciniai modeliai, tenkinantys Europos vartotojų pramonės, mokslininkų, viešojo sektoriaus ir piliečių poreikius.
  • Mažesni pamatų modeliai: skirtas dideliam našumui tam tikrose srityse, konkuruojant su didesniais modeliais.
• Technologiniai patobulinimai: skatina plėtrą tokiose srityse kaip patikimas turinio kūrimas (sumažinant išgalvotus elementus) ir didinant skaidrumą bei atsekamumą.

Tiksliniai pretendentai

• Pirminiai pretendentai: Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), kuriančios šiuos AI modelius.
• Antriniai pareiškėjai: MVĮ, teikiančios infrastruktūros kūrimo įrankius ir paramą AI kūrėjams, sutelkdamos dėmesį į efektyvų esamų modelių naudojimą ir spręsdamos tokias problemas kaip haliucinacijos ar ribotos žinios.

Įsipareigojimas Europos vertybėms

• Europos vertybėmis pagrįstas AI: Tikimasi, kad pareiškėjai parodys įsipareigojimą kurti dirbtinį intelektą, kuris atitiktų Europos vertybes, užtikrintų konkurencinį pranašumą ir sumažintų būsimų investicijų riziką.

Tikėtini rezultatai ir poveikis

• Atitikimas ES standartams: Sukurti AI modeliai turėtų atitikti ES patikimo dirbtinio intelekto koncepciją ir AI įstatymo projektą (projektą), daugiausia dėmesio skiriant duomenų kokybei, skaidrumui, privatumui ir saugumui.
• Ilgalaikiai lūkesčiai: iššūkiu siekiama sumažinti priklausomybę, remti Europos įmones, tobulinti produktus ir kurti naujus.

Prieiga ir palaikymas

• Superkompiuterių ištekliai: naudos gavėjai turės prieigą prie Europos superkompiuterių išteklių, skirtų didelių pamatų modelių mokymui.
• Strateginė partnerystė ir kapitalas: Galimybės užmegzti partnerystę su pagrindinėmis pramonės šakomis ir pritraukti papildomo kapitalo.

Konkrečios sąlygos

• Tvirtas vystymasis: būsimose programose akcentuojamas saugumas, saugumas ir etika.
• ES interesų apsauga: Technologinės priklausomybės nuo ne ES šaltinių vengimas, atsižvelgiant į ES strateginius išteklius, interesus, autonomiją ir saugumą.

Biudžetas

• Skirtas finansavimas: Orientacinis 50 mln. EUR biudžetas šiam iššūkiui.

Fonas ir taikymo sritis

• Skaitmeninio dešimtmečio poveikis: Virtualūs pasauliai gali turėti didelės įtakos Europos skaitmeniniam dešimtmečiui, pakeisdami verslo operacijas, inovacijas, gamybą ir klientų sąveiką.
• Pramonės principai 5.0: Iššūkyje akcentuojamas tvarumas, į žmogų orientuoti metodai ir atsparumas, siekiant išplėsti platformų, tarpinės programinės įrangos, įrankių ir įrenginių naujoves.
• Techninis gyvybingumas: pripažįstama, kad dėl technologinės pažangos ir patobulintos ryšio infrastruktūros pastaruoju metu įmanoma sukurti virtualius pasaulius.
• Į žmogų orientuotas ir tarpsektorinis požiūris: pabrėžia į žmogų orientuoto projektavimo ir diegimo poreikį, įtraukiant galutinius vartotojus ir skatinant bendradarbiavimą tarp sektorių.

Konkretūs tikslai

• Pažangūs virtualių pasaulių technologijų sprendimai: į žmogų orientuotų, tvarių ir atsparių sprendimų kūrimas ir diegimas. Pagrindinės sritys apima:
  • Dirbtinis intelektas: Pažangūs agentai, skirti kurti prisitaikančius virtualius pasaulius, pagerinti įtraukiančius potyrius tokiuose kontekstuose kaip inovacijų valdymas, nuotolinis darbas ir kt.
  • Paskirstyta Ledger technologija: saugioms operacijoms ir skaitmeninio turto valdymui pramoninėse programose.
  • Erdvinis skaičiavimas ir vietos žemėlapis: Erdvinėms programoms, padėties nustatymui ir tikroviškam modeliavimui.
  • Skaitmeniniai dvyniai: Transporto technologijoms, mobilumo mieste sistemoms ir pramonės veiklos optimizavimui.
  • Nešiojami ir išmanieji objektai: pagerinti sąveiką virtualiuose pasauliuose, sutelkiant dėmesį į įtraukiančius potyrius ir ergonomiką.
  • AR/VR sprendimai: Darbuotojų didinimui, mokymuisi, nuotolinei pagalbai ir įgūdžių mokymui.

Tikėtini rezultatai ir poveikis

• Inovacijų integravimas: Pasiūlymuose turėtų būti integruotos didelės rizikos naujovės su pažangiausiomis technologijomis, siekiant akivaizdžios pridėtinės vertės didelio poveikio rinkose.
• Įgūdžių, gerovės ir pramonės efektyvumo gerinimas: siekiama pagerinti įgūdžius, talentų pritraukimą, darbuotojų gerovę, žinių išsaugojimą, ekonomiškumą ir išteklių efektyvumą pramonėje.
• Sąveika: dėmesys sutelkiamas į laisvą vartotojų ir įrankių judėjimą tarp virtualių pasaulių, kad būtų išvengta vartų saugojimo reiškinių.

Konkrečios sąlygos

• Atitikimas ES standartams: visi sukurti arba taikomi dirbtinio intelekto modeliai ir įrankiai turi atitikti ES patikimo dirbtinio intelekto koncepciją, etinius principus ir dirbtinio intelekto įstatymo projektą (projektą). Jie taip pat turi laikytis orientacijos į žmogų principų.
• Biudžetas: Šiam iššūkiui skiriamas orientacinis 50 mln. EUR biudžetas.